plėšti

plė́šti, -ia (plẽšia), -ė, plė̃šti caus. plyšti. 1. tr. Skd, Nmk, Ukm, Dsn drėksti nuo paviršiaus, lupti (žievę, luobą, odą): Karklus plė́šiam ir pinam vyžus Švnč. Ožkos karklus plėšia, vilkas paršą neša A.Strazd. Svetimame miške bene kirtai medžius, rasi lunkus plėšei? P. Man pačiam taikės [lūšiui] skūrą plėšti Kb. Jaunesnis ka buvau, ejau skiedų plėšti Dr. ^ Kol liepa plėšiama, tai plėšk; kai pridžius – nebeatplėši LTR(Nm). Plėšk lunką, kad plyšta; kad prikeps – nespėsi . Tu nu manęs neplėši tošės S.Dauk. Plėšk, kol plyšta Nj.
plėštinaĩ adv.: Išpjovęs plėštinai diržą, pasiėmęs užmokesnį ir tris diržus, išsileido namo MPs.refl. duotis lupamam: Tada plėšk luobus, kai plėšias PPr235. Plėšias kai karna Švnč.
2. tr. R205 su jėga traukti šalin: Viesulas plėšė namų stogus sp. Žmonės plėšė savo auksinas auskaras nuo savo ausų CII300. Kad plė́šė barzą urėdui, pilnus nagus plaukų prisirovė Vdk. Kad šukuoj man galvelę, plėšia mano plaukelius N70. | prk.: Valstietis ir darbininkas jau pradeda plėšti vergovės ir išnaudojimo grandines (sov.) . ^ Bažnyčią plėšia – koplyčią dengia LMD(Plv). 3. tr. Ps, Nmč, Ggr draskyti, ardyti: Ana (medinė kačerga) neplė́šia pado JnšM. Greitai bėganti srovė, plė́šianti srovė KII129. Vynas naujas plėšia sūdus ir išteka BtMr2,22. | prk.: Juokas plėšia, negaliu nusturėt Tvr. Smarvės nosį pusiau plėšia I. ^ Tykus vanduo krantus plėšia, tyli kiaulė giliai šaknį knisa LMD(Vlkv). Didelis kąsnis gerklę plė́šia (kas daug nori, nieko nelaimi) Grv.prk. apimti skausmui, labai skaudėti: Pradė[jo] nugarą plė́št Ck. Suvalgiau blynaitį su sviestu, ir plė́šia ma[n] kriūtinę Rdš. Galvą taip sopa – plė́šia Jnšk. Plė́šte plė́šia galvą – taip skauda Jrb. Kitą dieną man labai galvą plė́šia Rd. Tik kai atsiguliu, labai plė́šia pusiaują Ob. 4. tr. draskant atidaryti: Plė́šti laišką, voką NdŽ. Tuoj inlipė liepon ir jau plėšia kūzavo dureles LTR(Ds). 5. tr. SD116,365, Slv malant valyti, trinti nuo grūdų luobą, grūsti: Pakėlė kruopų plė́št Ob. 6. tr. smulkinti plėšant: Plunksnas plė́šiu i snaudžiu: bast nosį įbedu į stalą Rd. 7. tr. atimti gyvybę kandžiojant, draskant: Vilkas vilkelis ... plėšia veršelį N19. 8. tr. R, J, Kv, Vkš, Klk, Dr, Kt, Snt, Paį, Vb arti (plėšinį): Dirvonus plė́šia, sės linus Skp. Pievą plė́šiant pora arklių nevalios, reikės trejetą pakinkyti Šmk. Baigiu pūdymą plė́šti Rmč. Plėšiaũ, plėšiaũ [plėšinį], ir duonos neturiu . Sušilau, kaip plėšinį plė́šęs Skr. Žemaitiška žagrė yra sudėtingesnė už žuobrį ir tinka dirvoms plėšti . [Žmones] apvergė, liepdamys jų vaikų vaikams laukus plėšti S.Dauk. Plėšė niekieno nejudintą velėną, rovė kelmus, kasė griovius . | prk.: Klubų vaidmuo, plėšiant kaimo kultūros dirvonus, yra labai didelis (sov.) sp.refl. duotis ariamam: ^ Plėšk dirvoną, kolei plėšias, paskui bus ne laikas LTR(Trgn).praminti: Tu nori, kad aš tave kaip aklą arklį neplėštu keliu vestau V.Krėv. 9. tr. J, Trk gadinti dėvint, nešiojant: Vasarą galiu ir basas pabūt – kam da naginės plė́štie Ds. ^ Mokslas kišeniaus neplėšia LTR(Vl). Tu tik deri dar duonai ėsti ir drabužiui plėšti Skd. 10. tr. Kp laisinti, alinti: Linais ir grikiais žemę plė́ši Ds. Šitą žemę visi plė́šė, o niekas netręšė Ob. 11. refl. Sdk, Jrb jėga veržtis, brautis, skverbtis: Kur tu plė́šies be eilios? Ktk. Ko plė́šies? Neregi, kad ažrakinta?! Švnč. Pritūpdami plėšias iš viržių arkliai . Plėšiasi per tankmynus šernas . Karvė laukan plė́šias Dglš. Žirgus reikėjo tramdyti vadžiomis, kad jie nesiplėštų pirmyn . | Saulelė, kildama kas kartas aukštyn, plėšės per miglą Žem. Ugnis plėšėsi iš krosnies į kaminą, grėsmingai ūždama . | prk.: Širdis apsąla ... ir plėštè plė́šias, veržias ir skrenda aukštyn BM61.refl. labai norėti, veržtis: Taip ir plėšiasi į mokslą, visa nori žinoti . Nusbodo tėvo duona valgyt, kad plė́šias išlėkt Skdt. 12. refl. su pastangomis atitrūkti (nuo paviršiaus), kilti: Sunkūs lėktuvai vienas po kito ėmė plėštis nuo žemės ir sukti į rytus .refl. su jėga veržtis į priekį: Arkliai plėšėsi purvinu ir duobėtu vieškeliu . Netrukus matyti, kaip traukinys už stoties plėšiasi į kalną . 13. tr. jėga traukti iš kur nors: Savęsp plėšti Q658. Plė́ša (griebia) iš nagų, nėko nepadarysi anam Krš. Po nevalia plė́šia iš rankų Vdk. | prk.: Darbai plėšė namiškius į laukus, ragino skubėti J.Balt. ^ Nors replėmis plėšk, neišgausi iš jo žodžio, ir gana! . | refl. tr.: Mirdama ji Petrę plė́šės prie savę Jrb.versti, griauti: Išgėrė kelis stikliukus, jau jį aukštinyką ir plė́šia Gs. 14. tr. I prievarta imti, grobti: Šiaurės Lietuvos sritis plėšė Livonijos ordino raitelių būriai A.Vien. Plėšančios (plėšiančios) bitės pradžioj it tokios pat geros bitės yra, kaip ir kitos S.Dauk. Plėšia žmones kaip vanagas PPr82. Jei tasai, kursai vadinas broliu tarp jūsų, yra ... girtuoklė arba plėšiąs, su tokiu ir nevalgykit DP515.
plėštinaĩ adv. K: Iš jo vaiką atėmė plėštinai . ^ Galutinai plėštinai (labai greitai, akimirksniu) N.
15. tr., intr. Skdt, Ds, Plk, Lp imti didelę kainą, lupti: Meistrai už darbą daug plė́šia Jnš. Neplėšk jau tiek už darbą, susimildamas! Srv. Šitei plėšt iš žmogaus tai da reikia turėt ir akys Užp. Tieka pinigų plėšė až penkias minutes Kli. Kruvinai plė́šia [už prekes] Rm. Patys už viską nežmoniškai plė́ša Krš. Plė́šia, koja primygęs Dglš.daug gauti, laimėti (užderėjus): Šiemet dobilų tai plė́šime . Šįmet linų plė́ši Alk. 16. intr. Lp, Grd, Krš sunkiai, smarkiai dirbti, plėšytis: Jis teip plėšia, jis teip dirba! Ėr. Plė́šiau plė́šiau, kol jauna [buvau], dabar nebegaliu Jnšk. Plė́šk plė́šk žmogus, jei nori, ir galą gauk, vienas bedirbdamas! Vvr. Kad tu par nemierą plė́ši, ką tu tę priplėši Btg. | refl.: Į dvarą ėjau [dirbti] – nereikėjo plė́štis Bsg. Mergos, norėdamos parodyti savo sugebėjimą darbe, plėšiasi paplasta . 17. intr. smogti, pliekti, mušti: Nekišk puodan galvos – tuoj plė́šiu šaukštu kakton Lp. Brolis broliu plė̃šia per ausį Rdš. Tėvas kad išsiėmė bizūną iš po juostos, tai kad ėmė sūnui per pečius plėšt! Pls. Gaigalas plė́šia tus ančiukus Vdk. Tos senės žąsys kad plẽšia tuos žąsiukus mažuosius Žml. 18. refl. Ker [i]kovoti, kariauti: Judu plėškiatavos, o aš palauksu Šts. | Anas dažnai plė́šias (vaidijasi) su boba savo Dglš. 19. tr., intr. smarkiai ką daryti: Susėdę i plėšia dainas Šd. Juozapas šauniai suko apie galvą botagą ir plėšė kažkokią dainą J.Avyž. Per šventes jau kad plėšim, tai plėšim (giedosime) Lp. Ko taip plė́ši (grieži), kad net ausys bijo! Upt. Kad plė́šia kardijonas (akordeonas), kad grajy[ja]! Jrb. Susėdę vyrai ir plė́šia (lošia) akies iš pinigų Ds. Anas kortom plė́št visai nemoka Ds. Nugi kad plẽšia linus – smarki rovėja Žml. Žirnius duos duos plė́št (smarkiai pjaus) Dglš. Plėšiaũ plėšiaũ (nešiau, tempiau) tuos maišus, net akys šlapios Al. O kur pats dabar plė́ši (smarkiai eini), ar į jomarką? Žvr. Plė́ša (skina) viešnes be kokio saiko: pusžalės – ne pusžalės, išsirpusios – neišsirpusios Slnt. Riešutus plẽšia su visais lapais Žml. Karvės kai įpuola į pievą, tai kad jau plėšia, tai plėšia (godžiai ėda)! Pc. Čia pat patvory pririštas arklys plėšė žolę A.Vien. Plė́šiu ir plė́šiu (rūkau), be rūkymo negaliu Grd. Senis liurką plėšia ir plėšia Pc. Pradėjo tuoj kitan šonan vėjas plė̃št (pūsti) Aps. 20. intr. Al aušti, švisti: Kaip tik diena plė́šia, ir kylam iš lovos Grz. | refl. Mrs: Jau zaria plėšias LTR(Lkm). Berneliai, jau plėšias diena, keliausim namo! Prng.
◊ akìs (akès) plė́šti
1. šiurkščiai kalbėti, ginčytis: Ar gali apsileisti, ka vaikas akès plė̃štų?! Krš.
2. pavydėti: Ant kito gero akių neplėšk, kitam laimės nepavydėk KrvP(An).
ant gýva pusè plė́šti Krž stengtis bet kuriuo būdu praturtėti, vaikytis pelno.
bùrną plė́šti Šts vemti.
dirvónus plė́šti toks žaidimas: Paskui dirvónus plė́šia: an grindų sugula du vyrai – katras katrą patrauks Antr. gar̃bę (šlóvę, gẽrą var̃dą) plė́šti padaryti negarbę, užtraukti gėdą: Nevalna šlovės jam plėšti Sz. Matote, kokie turtai! – pratarė atsisėdęs, – betgi ir tų dar žmonės pavydi: vardą nekaltą plėšia, įtarinėja... LzP. Šlóvę plė́šiančios kalbos NdŽ. Kam, kieno gar̃bę, gẽrą var̃dą plė́šti NdŽ.
gérklę (gérkles) plė́šti šūkauti, rėkauti, giedoti: Net užkimusi ir neatsikvėpdama plėšia savo gerklę rugių lauke griežlė A.Vien. Klyksmu gerkles plėšdami, lakioja [vaikai] iš vieno galo sodžiaus antran Vaižg. Gaidžiai garsiausiai plėšė gerkles .
į ãkį plė́šti miegoti: Gali sau plėšti į akį, kas neleida Ll.
kaip (tiesióg) iš akiẽs (akių̃) plė́štas labai panašus: Taip panašus į amžinatilsį mano vyrą, tiesiog iš akies plėštas P.Cvir. Vaikas kaip iš akių plėštas – pats tėvas Skdv.
liežùvį (liežuviùs) plė́šti Skdt daug ir tuščiai kalbėti, plepėti: Ką žmonės veiks: beplė́šia liežuviùs! Šn. Veltui liežuvį plėši: pinigų nėra ir negausi! V.Krėv.
óžius plė́šti Srj vemti.
šìrdį plė́šti jaudinti, erzinti: Toki barniai man širdį plėšia Šlvn.
\ plėšti; apiplėšti; atplėšti; įplėšti; išplėšti; paišplėšti; nuplėšti; paplėšti; parplėšti; perplėšti; praplėšti; priplėšti; razplėšti; suplėšti; užplėšti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • plesti — plȅsti nesvrš. <prez. plètēm, imp. plèti, prid. rad. plȅo/plȅla ž, prid. trp. plèten, pril. sad. plètūći, gl. im. plètēnje> DEFINICIJA 1. (što) a. savijajući, previjajući što usko i dugačko (niti, grančice, pruće, trake i sl.) sastavljati u …   Hrvatski jezični portal

  • plesti — plȅsti se nesvrš. <prez. plètēm se, pril. sad. plètūći se> DEFINICIJA 1. (oko čega) a. rasti obavijajući se (o biljci) b. (oko koga) stalno se nalaziti u čijoj blizini, motati se oko koga 2. (u što) miješati se u što [plesti se u tuđe… …   Hrvatski jezični portal

  • plêsti — plêtem nedov., plêtel in plétel plêtla, stil. plèl plêla (é) 1. delati tekstilne izdelke s pletilkami, pletilnim strojem: plesti jopico, nogavice; plesti z debelimi, drobnimi pletilkami; šivati in plesti / kvačkati zna, plesti pa ne; ročno,… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • plėsti — 1 plė̃sti, plẽčia, plė̃tė caus. plisti. 1. N, [K] daryti platesnį, platinti: Aš plečiù kepalą, t. y. spaudžiu žemyn, darau platų, o žemą J. Plė̃tėm kelį Šts. Plė̃skiam rinkį, ginkiam zuikius iš krūmų Šts. Kraujagyslių spindį keičiančios… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • plęšti — 2 plę̃šti, ia, ė intr. 1. NdŽ, Kos237 daug kalbėti, plepėti, blęsti. 2. Kos237 piktai kalbėti, plūsti: Geruoju atleisk slūgą, kad neplęštų ant tavęs J. Gražiai kalbėk su piktu žmogumi, kad neplęštų, t. y. piktai nekalbėtų J. plęšti; išplęšti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • plėsti — plė̃sti vksm. Gãtvę, kẽlią plė̃sti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • plėšti — vksm. Vai̇̃kas plėšia iš knỹgos lapùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • plėsti — 2 plėsti, ta (plẽsčia), o ( tė; N, [K]), intr. FrII153 tankiai augti, vešėti, klėsti: Šita obelis gerai plẽsčia Alk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • plęšti — 1 plę̃šti, ia, ė intr. NdŽ; Lex38, Q196, CI713 linksmintis, šokti, džiūgauti, triumfuoti: Ūžkit, marios, vilnys, kupstuokit, su visu svietu plęšdami KN83. Plęšdams giedosiu Mž187. Tada įėjo duktė Herodijos ir šokinėjo (paraštėje plęšė) BBMr6,22.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • plėštinis — plėšti̇̀nis, plėšti̇̀nė bdv. Gi̇̀lios plėšti̇̀nės žai̇̃zdos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.